Projektuojant programuojamo loginio valdiklio sistemą, pirmiausia reikia nustatyti valdymo schemą, o kitas žingsnis – programuojamo loginio valdiklio inžinerinio projekto parinkimas. Proceso ypatybės ir taikymo reikalavimai yra pagrindinis projekto pasirinkimo pagrindas. Programuojamas loginis valdiklis ir susijusi įranga turi būti integruoti ir standartizuoti. Pagal principą, kad su pramonine valdymo sistema lengva sudaryti vientisą visumą ir lengva išplėsti jos funkcijas, pasirinktas programuojamas loginis valdiklis turi būti brandi ir patikima sistema, veikianti atitinkamoje pramonės srityje. Sistemos techninė įranga, programinės įrangos konfigūracija ir programuojamo loginio valdiklio funkcijos turėtų būti pritaikytos prie įrenginio masto ir valdymo reikalavimų. Programuojamų valdiklių, funkcijų lentelių ir susijusių programavimo kalbų pažinimas padeda sutrumpinti programavimo laiką. Todėl renkantis ir įvertinant inžinerinį projektą, reikėtų detaliai išanalizuoti proceso charakteristikas ir valdymo reikalavimus, aiškiai apibrėžti kontrolės užduotis ir apimtį, kad būtų galima nustatyti reikalingas operacijas ir veiksmus. Tada pagal valdymo reikalavimus reikėtų įvertinti įvesties ir išvesties taškų skaičių, reikiamą atminties talpą, programuojamo loginio valdiklio funkcijas, išorinės įrangos charakteristikas ir kt. Galiausiai, reikia pasirinkti programuojamą loginį valdiklį, turintį didesnį našumo ir kainos santykį, ir suprojektuoti atitinkamą valdymo sistemą.
Taško įvertinimas
Apskaičiuojant I/O taškų skaičių, reikia atsižvelgti į atitinkamą skirtumą. Paprastai, remiantis statistiniu įvesties ir išvesties taškų skaičiumi, kaip apskaičiuoti įvesties ir išvesties taškų skaičiaus duomenys, pridedama 10–20 % išplečiama riba. Pateikiant užsakymą, įvesties ir išvesties taškų skaičius turi būti suapvalintas pagal gamintojo programuojamo loginio valdiklio gaminio charakteristikas.
Atminties talpa
Atminties talpa yra aparatinės įrangos saugojimo įrenginio dydis, kurį gali suteikti pats programuojamas valdiklis. Programos talpa yra vartotojo taikomosios programos projekto atmintyje naudojamo saugojimo įrenginio dydis. Todėl programos talpa yra mažesnė nei atminties talpa. Projektavimo etape, kadangi vartotojo programa dar nesukompiliuota, programos pajėgumas projektavimo etape nežinomas ir turi būti žinomas po programos derinimo. Norint turėti tam tikrą programos talpos įvertinimą projektuojant ir atrenkant, vietoj to dažniausiai naudojamas atminties talpos įvertinimas.
Nėra fiksuotos formulės, pagal kurią būtų galima įvertinti atminties talpą. Daugelyje literatūros šaltinių pateikiamos skirtingos formulės, kurios paprastai yra pagrįstos 10–15 kartų didesniu skaitmeninių įvesties/išvesties taškų skaičiumi ir 100 kartų didesniu už analoginių įvesties/išvesties taškų skaičių. Šis skaičius laikomas bendru žodžių skaičiumi atmintyje (16 bitų yra vienas žodis), ir atsižvelgiama į 25% šio skaičiaus maržą.
PLC atrankos taisyklės
Aug 10, 2024
Palik žinutę

