Valdymo funkcijos pasirinkimas
Šis pasirinkimas apima charakteristikų, tokių kaip veikimo funkcija, valdymo funkcija, ryšio funkcija, programavimo funkcija, diagnostikos funkcija ir apdorojimo greitis, pasirinkimą.
1. Veikimo funkcija
Paprasto programuojamo loginio valdiklio veikimo funkcija apima loginį veikimą, laiko nustatymo ir skaičiavimo funkciją; įprasto programuojamo loginio valdiklio veikimo funkcija taip pat apima duomenų perkėlimo, palyginimo ir kitas veikimo funkcijas; sudėtingesnės operacijos funkcijos apima algebrinį operaciją, duomenų perdavimą ir kt.; dideli programuojami loginiai valdikliai taip pat turi analoginį PID veikimą ir kitas pažangias veikimo funkcijas. Atsiradus atviroms sistemoms, programuojami loginiai valdikliai turi ryšio funkcijas. Kai kurie gaminiai palaiko ryšį su žemesniais kompiuteriais, kai kurie produktai palaiko ryšį su lygiaverčiais kompiuteriais arba viršutiniais kompiuteriais, o kai kurie gaminiai taip pat turi duomenų perdavimo funkcijas su gamyklomis ar įmonių tinklais. Projektuodami ir renkantis turėtume pradėti nuo faktinių programų reikalavimų ir pagrįstai parinkti reikalingas veikimo funkcijas. Daugumoje programų reikia tik loginio veikimo ir laiko bei skaičiavimo funkcijų, o kai kurioms programoms reikia duomenų perdavimo ir palyginimo. Kai naudojamas analoginiam aptikimui ir valdymui, naudojamas algebrinis veiksmas, skaitmeninis konvertavimas ir PID operacija. Norint rodyti duomenis, reikia atlikti dekodavimo ir kodavimo operacijas.
2. Valdymo funkcija
Valdymo funkcijos apima PID valdymo operacijas, grįžtamojo ryšio kompensavimo valdymo operacijas, santykio valdymo operacijas ir kt., kurios turi būti nustatytos pagal valdymo reikalavimus. Programuojami loginiai valdikliai daugiausia naudojami nuosekliam loginiam valdymui. Todėl analoginiam valdymui išspręsti dažniausiai naudojami vienos arba kelių kilpų valdikliai. Kartais tam skirti išmanieji įvesties ir išvesties įrenginiai naudojami reikiamoms valdymo funkcijoms atlikti, programuojamų loginių valdiklių apdorojimo greičiui pagerinti ir atminties talpai taupyti. Pavyzdžiui, naudojami PID valdymo blokai, greitaeigiai skaitikliai, analoginiai blokai su greičio kompensavimu, ASC kodo konvertavimo blokai ir kt. [5]
3. Ryšio funkcija
Didelės ir vidutinio dydžio programuojamų loginių valdiklių sistemos turėtų palaikyti įvairias lauko magistrales ir standartinius ryšio protokolus (pvz., TCP/IP) ir prireikus turėti galimybę prisijungti prie gamyklinio valdymo tinklo (TCP/IP). Ryšio protokolas turi atitikti ISO/IEEE ryšio standartus ir būti atviras ryšio tinklas. [5]
Programuojamo loginio valdiklio sistemos ryšio sąsaja turėtų apimti nuosekliojo ir lygiagrečio ryšio sąsajas, RIO ryšio prievadus, dažniausiai naudojamas DCS sąsajas ir kt.; didelių ir vidutinių programuojamų loginių valdiklių ryšio magistralė (įskaitant sąsajos įrangą ir laidus) turi būti sukonfigūruota pertekliniu santykiu 1:1, ryšio magistralė turi atitikti tarptautinius standartus, o ryšio atstumas turi atitikti faktinius įrenginio reikalavimus.
PLC sistemos ryšio tinkle viršutinio tinklo ryšio sparta turi būti didesnė nei 1Mbps, o ryšio apkrova – ne didesnė kaip 60%. Pagrindinės PLC sistemos ryšio tinklo formos yra šios:
1) kompiuteris yra pagrindinė stotis, o keli to paties modelio PLC yra pagalbinės stotys, sudarančios paprastą PLC tinklą;
2) Vienas PLC yra pagrindinė stotis, o kiti to paties modelio PLC yra pagalbinės stotys, sudarančios pagrindinį-pavaldų PLC tinklą;
3) PLC tinklas yra prijungtas prie didelio DCS per tam tikrą tinklo sąsają kaip DCS potinklis;
4) Dedikuotas PLC tinklas (skirtas kiekvieno gamintojo PLC ryšio tinklas).
Siekiant sumažinti procesoriaus ryšio užduotį, atsižvelgiant į tikruosius tinklo sudėties poreikius, reikia pasirinkti ryšio procesorius su skirtingomis ryšio funkcijomis (pvz., taškas-taškas, lauko magistralė).
4. Programavimo funkcija
Programavimo neprisijungus režimas: PLC ir programuotojas dalijasi CPU. Kai programuotojas veikia programavimo režimu, CPU teikia paslaugas tik programuotojui ir nevaldo lauko įrangos. Baigęs programavimą, programuotojas persijungia į veikimo režimą, o centrinis procesorius valdo lauko įrangą ir negali būti programuojamas. Programavimas neprisijungus gali sumažinti sistemos išlaidas, tačiau jį nepatogu naudoti ir derinti. Internetinis programavimas: CPU ir programuotojas turi savo CPU. Pagrindinis procesorius yra atsakingas už lauko valdymą ir keičiasi duomenimis su programuotoju per vieną nuskaitymo ciklą. Programuotojas siunčia internetinę programą arba duomenis pagrindiniam kompiuteriui. Kitame nuskaitymo cikle pagrindinis kompiuteris veikia pagal naujai gautą programą. Šis metodas yra brangesnis, tačiau sistemą lengva derinti ir valdyti, ji dažnai naudojama dideliuose ir vidutiniuose programuojamuose loginiuose valdikliuose. Penkios standartizuotos programavimo kalbos: nuosekli funkcijų diagrama (SFC), kopėčių diagrama (LD), funkcinių blokų diagrama (FBD), trys grafinės kalbos ir teiginių sąrašas (IL), struktūrinis tekstas (ST) dvi teksto kalbos. Pasirinkta programavimo kalba turi atitikti savo standartą (IEC6113123) ir tuo pačiu metu ji turėtų palaikyti kelių kalbų programavimo formas, tokias kaip C, Basic ir kt., kad atitiktų specialių valdymo atvejų valdymo reikalavimus.
Programuojamo loginio valdiklio valdymo funkcijos pasirinkimas
Aug 11, 2024
Palik žinutę

